Su pakilia nuotaika ir pasididžiavimu balandžio 18 dieną mokiniai rinkosi į Lietuvos mokinių matematikos olimpiadą, vykusią Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje, nes tai jubiliejinė – 60-oji olimpiada. Skaičiui „šešiasdešimt“ išskirtinė reikšmė buvo suteikiama jau Šumero ir Babilono laikais, kai buvo taikoma šešimtainė skaičiavimo sistema. Ir šiandien valanda tebeturi šešiasdešimt minučių, o pastaroji tą patį skaičių sekundžių. Dar galima paminėti ir geografinių koordinačių žymėjimą.
        Žodis „jubiliejus“, taip pat turintis gilias istorines šaknis, kildinamas iš hebrajų „jobel“ (ragas, su kuriuo skelbiama šventė) ir lotynų „jubilo“ (šaukti) žodžių reikšmių samplaikos. Seka logiška išvada – Lietuvos mokinių matematikos olimpiados šeštojo dešimtmečio jubiliejus skelbia seniausio, bet nesenstančio mokslo triumfo šventę, jungiančią matematinę, istorinę, kultūrinę ir pedagoginę atmintį.
        Per tuos dešimtmečius olimpiada keitėsi, plėtojosi, tačiau išlaikė pagrindinį savo pradininko, iki šiol ištikimai drauge keliaujančio akademiko Jono Kubiliaus siekius: skatinti mokinių domėjimąsi matematika, ugdyti jų kūrybiškumą, matematinę kultūrą ir mąstymą.
        Į pirmąją šalies mokinių matematikos olimpiadą Vilniuje 1952 metais susirinko 140 dalyvių. Nugalėtojais tapo Gediminas Pranckevičius iš Kauno 1-osios vidurinės mokyklos, Olegas Ošaninas iš Klaipėdos 2-osios vidurinės mokyklos ir Brunas Snarskis iš Marijampolės 1-osios vidurinės mokyklos. Vertingiausia dovana jiems buvo ryšuliai matematikos knygų ir grožinės literatūros.
        Lietuvos jaunųjų matematikos talentų atskleidimo fenomenas, iki šiol skatina daugelio mokinių motyvaciją pasirinkti profesijas, susijusias su matematika ar kitais tiksliaisiais mokslais. Net trumpi pabendravimai su tokiu matematikos patriarchu kaip prof. Zigmas Žemaitis mokiniams tuomet galėjo būti lemtingi.
        Per šešiasdešimties metų laikotarpį susikaupė įspūdinga veiklos statistika, bylojanti apie akademiko Jono Kubiliaus ir jo pasekėjų tikslo – skatinti mokinius domėtis matematika – pildymąsi. Nors matematika yra garbingo amžiaus ir sukaupusi tiek žmonijos išminties, ji – gyvas mokslas. Tai ir ateities mokslas, nes neišspręstų problemų užteks dar ne vienai augančiai moksliukų kartai. Todėl labai svarbu, kad pats seniausias mokslas žmonijos istorijoje ir toliau būtų vienas iš dominuojančių dalykų mokinių vertybių skalėje.
        Mūsų laikotarpis – išvystytos mokslo minties epocha, kuriai vadovauja matematika, veikianti kitus mokslus ir pati iš jų gaunanti naujų impulsų galimiems atradimams. Ant šio mokslo pagrindo, tarsi statinio pamato kaip architektūroje, kuriama fizika, astronomija, mechanika; matematika ryžtingai įsiveržė į mediciną, chemiją ir biologiją. Tai mokslas, kuriam reikalingas sutelktas jaunatviškas ambicingas protas, nes jam reikštis neišmatuojamai galimybių daugėja.
        Svarbu, kad matematika besikuriančios asmenybės gyvenime netaptų tik monotonišku vienadieniu sprendimų ieškojimo įrankiu. Taip neatsitiks, jeigu sugebėsime sudominti mokinius pažvelgti į šį mokslą atidžiau, giliau pasidomėti nepaliestais klodais, neišspręstais uždaviniais ir galimybe pajusti gyvo mokslo atradimų jaudulį.
        Marijampolės Sūduvos gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė Zita Stasė Grigienė daugiau nei du dešimtmečius skatina mokinius domėtis matematika daugiau nei parašyta mokykliniame vadovėlyje. Nors anuomet dalykinės literatūros labai stigdavo, o patekti į respublikinę olimpiadą būdavo didelė konkurencija, jaunai mokytojai pavykdavo gerai paruošti mokinius, kurie ne kartą tapo prizininkais.
        Vilniaus licėjaus mokytojas ekspertas Antanas Skūpas, prisimindamas 1995 metais Šiauliuose vykusią olimpiadą, yra pasakojęs, kaip mokiniai uždavinius toliau nagrinėjo grįždami namo ir buvo net pasišovę eiti teisybės ieškoti į gretimą vagoną, kuriame važiavo dauguma vertinimo komisijos narių.
        Sukurti gerą originalų uždavinį nėra lengviau, nei mokiniams jį išspręsti. Ne kiekvienas matematikas gali tai padaryti, o ir laisvo laiko reikia skirti daug. Paskui naujus uždavinius išsprendžia kolegos ir tik tada pateikia mokiniams. Puikius uždavinius kūrė matematikas Arūnas Grincevičius ir Juozas Juvencijus Mačys. Matematikų nuomone, uždavinių sprendimas tarsi išvalo žmogaus protą nuo sustingimo. Užgriuvus informacijos lavinai kartais norisi paklausti savęs: ar dar sugebu mąstyti ir išspręsti septintokui skirtą uždavinį?
        Juokaujama, kad olimpiadiniais vadinami tie uždaviniai, kuriuos mokiniai sprendžia geriau negu mokytojai, nes jaunųjų matematikų proto šturmo dar nestabdo „neteisingos formulės“, „nekorektiški išsireiškimai“, „neracionalūs sprendimai“ ar pasitaikantis „įgimtas netvarkingumas“. Galbūt ir tai padėjo 2007 metais VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientui Kęstučiui Česnavičiui (mokytojas Leonas Narkevičius) Tarptautinėje matematikos olimpiadoje (IMO) Hanojuje laimėti aukso medalį, o 2008 metais IMO Madride jo sukurtą uždavinį komandų vadovai pripažino vienu iš geriausių. Tais metais visi šeši komandos nariai sugrįžo su apdovanojimais. Po metų IMO Bremene Greta Kuprijanovaitė iš Vilniaus licėjaus (mokytojas Antanas Skūpas) laimėjo bronzos medalį. Tai buvo pirmas merginos iš mūsų šalies medalis, iškovotas tarptautinėje olimpiadoje.
        Lietuvos mokinių matematikos olimpiados vertinimo komisijos pirmininko Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Artūro Dubicko, buvusio olimpiadų nugalėtojo, nuomone, dabartiniai olimpiadų dalyviai yra tikri profesionalai, dalyvaujantys daugybėje olimpiadų, diskutuojantys ir aptarinėjantys uždavinius įvairiuose interneto puslapiuose. Pačioje svarbiausioje Tarptautinėje matematikos olimpiadoje Lietuvos mokiniai yra iškovoję 32 medalius, atvėrusius kelius sėkmingoms studijoms prestižiniuose universitetuose. Šių metų olimpiados dalyviams profesorius Arūnas Dubickas linkėjo tvirtai kibti į jubiliejinius uždavinius.
        Per daugelį metų olimpiadų organizatoriais, rengėjais, konsultantais, vertinimo komisijos nariais buvo šimtai matematikų, tikrų šio mokinių ne tik laisvalaikio leidimo formos entuziastų. Dauguma jų patys buvo dalyvavę olimpiadose. Visų paminėti neįmanoma ir galbūt nereikia, nes jie dirbo ne dėl viešumo ar varnelės eiliniam karjeros laipteliui. Savoje aplinkoje jų veikla puikiai žinoma ir vertinama.
        Tačiau gražu būtų prisiminti nors kelis praskriejusių dešimtmečių olimpiadų korifėjus: matematikos mokytojus kupiškietį A. Dubrindį, šiaulietį P. Kuprį, vilniečius R. Baraišį, O. Jablonskienę, V. Vitkų, G. Zujevą.
        Regionuose tuomet respublikinės olimpiados vykdavo net keturias dienas. Be dėmesio oficialiems ir programiniams dalykams laiko likdavo susipažinti su olimpiadą priimančiu miesteliu ar miestu, pasiausti diskotekose, suspėti į kitus susibūrimus. Ir komisijos dirbdavo ne taip karštligiškai, nors beveik visada būdavo neaiškumų, kurių sprendimus dažnai lemdavo ne formalus balsavimas, o diskusijos iki vieningos nuomonės. Per daugelį metų susiformavo darbų vertinimo principai. Kai kurie iš jų nerašyti, patirties padiktuoti, keliauja verbaliniu keliu ir pasiteisina jau kelis dešimtmečius.
        Prisiminti vykusias olimpiadas padėjo dėstytojų, mokytojų, mokinių ir vertinimo komisijos narių per ilgus metus sukaupta archyvinė medžiaga. Olimpiadoms atitinkamais laikotarpiais vadovavo: akademikas Jonas Kubilius, habil. dr. Vygantas Paulauskas, dr. Algirdas Zabulionis, habil. dr. Juozas-Juvencijus Mačys, habil. dr. Arūnas Dubickas
        Gera pajausti, kaip stipriai galima mylėti savo mokslą, vertinti būsimų jaunųjų kolegų siekius ir pastangas, kad galėtum sukaupti ir išsaugoti kiekvieną, nors mažiausią kruopelę informacijos, tampančios istorija. Jubiliejui skirtos parodos „Lietuvos mokinių matematikos olimpiadai – 60. Tradicijos ir tęstinumas“, surengtos Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro, stenduose eksponuoti autentiški rašytiniai šaltiniai iškalbingai liudijo apie įvairiais metais vykusių olimpiadų savitumus.
        Greta su mokiniais Šiauliuose rungėsi ir mokytojai, jiems buvo surengta pirmoji Lietuvos matematikos mokytojų olimpiada. „Romuvos“ gimnazijos matematikos mokytojai kolegoms pravedė seminarą „Efektyvus IKT taikymas matematikos pamokose“. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausioji specialistė Marytė Sakalauskienė su pedagogais diskutavo apie pokyčius matematikos egzaminų programoje. UAB „Microsoft Lietuva“ programos „Partneriai mokyme“ kuratorė Ieva Zdanytė supažindino su Microsoft įrankiais matematikos mokytojams. Šiaulių universiteto dėstytoja dr. Tatjana Bakanovienė surengė seminarą „Pedagogų kompetentingumas ugdyti matematikai gabius vaikus“.
        Gabių ir talentingų vaikų ugdymas tampa vis aktualesniu, nes visuomenės reikmės kasdien kelia naujus reikalavimus jaunam žmogui. Susidomėjimas matematika, apėmęs visas šalies mokyklas, įtraukia vis daugiau įvairaus amžiaus mokinių. Kryptingam darbui su vaikais reikia papildomo mokytojų triūso, specialaus domėjimosi dalyku, mokslininkų pagalbos. Šiandien vykdomos gabių ir talentingų vaikų ugdymo programos suteikia daug naujų galimybių mokiniams ir mokytojams.

Henrikas Vaitekūnas